Vakarėlių žaidimas, skirtas visai šeimai

Pagrindiniai jo privalumai ir išskirtiniai bruožai yra paprastos taisyklės, aktyvus ir fizinio įsitraukimo reikalaujantis žaismas bei keisčiausių garsų imitavimas. Turbūt tiksliausias palyginimas būtų klasika tapęs greičio ir pastabumo žaidimas Dobble plius juokingi makakų balsai. Kad ir kaip rimtai būtų nusiteikę žaidėjai, jų imituojami garsai labai greitai pradeda kelti ne vien šypseną, bet ir garsų juoką. Vakarėlių žaidimui tai labai geras bruožas.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta. Juk neturėtų būti sunku pamėgdžioti motociklą, lėktuvą, arklį ar kokį piktą dieduką. Bet kaip pamėgdžioti stalo, pokerio žetonų ar kokio neprinokusio banano garsą? Žaidime rasite 280 skirtingus daiktus, žmones ar veiksmus atvaizduojančių kortelių, tad ką mėgdžioti tikrai nepritruks. Tačiau čia svarbu ne vien kūrybiškumas. Išgirdę mėgdžiojamą garsą, žaidėjai turi kaip galima greičiau ranka paliesti jų manymu teisingą kortą. Taškus gauna tik pirmas tai padaręs žaidėjas. Žaidimas leidžia pasireikšti vaizduotei, pakelia nuotaiką, padeda atsipalaiduoti ir pamiršti sunkius dienos darbus. Jis puikiai tinka visai šeimai, o ypač – žaisti su vaikais. Taisykles lengva paaiškinti, prieš žaidžiant nereikia ilgai ruoštis, o pabaigus lengva susitvarkyti.

Trumpos žaidimo “Sound Maker” taisyklės

Žaidimo pradžioje kiekvienam žaidėjui padalinkite po tris paveikslėlių kortas. Tai jų taškai. Žaidimą pradeda žaidėjas, turintis patį garsiausią balsą. Jis iš bendros kaladės atverčia ir ant stalo padeda keturias paveikslėlių kortas, o tada niekam nerodydamas pasiima sekos kortą. Joje nurodyta, kurias kortas savo ėjimo metu reikės pamėgdžioti. Ėjimas trunka penkis raundus. Kiekvieno metu reikia pamėgdžioti vis kitą kortą. Mėgdžioti galima tik kokiu nors garsu. Tai negali būti žodis, daina, melodija ar mimika. Išklausę garso, visi žaidėjai stengiasi kaip galima greičiau atspėti ir paliesti tą kortą, kurią mano esant teisingą. Jei bent vienas žaidėjas atspėja, jis gauna tą paveikslėlio kortą ir pasideda prie savo taškų. Jei atspėja keli žaidėjai, tašką gauna pirmas žaidėjas. Jei niekas neatspėja, mėgdžiotojas praranda vieną tašką. Po spėjimo, jis atverčia dvi naujas kortas – vieną į atspėtosios vietą, o kitą prideda prie jau atverstų kortų. Taip raundo metu pasirinkimų vis daugėja. Tuomet jis turi pamėgdžioti antram raundui nurodytą kortą. Po penkto raundo mėgdžiotoju tampa kitas žaidėjas. Kai visi žaidėjai po kartą pabūna mėgdžiotojais, skaičiuojami taškai ir skelbiamas nugalėtojas. Juo tampa daugiausia taškų surinkęs žaidėjas.