Rubiko kubas

Rubiko kubas yra mechaninis 3D galvosūkis, kurį 1974 m. sukūrė vengrų skulptorius ir architektūros profesorius Ernė Rubikas, iš pradžių pavadinęs ji „magiškuoju kubu“. Dėl išskirtinių ir unikalių savo savybių, jis greitai sulaukė didžiulės sėkmės ir populiarumo visame pasaulyje. Rubiko kubas pateko tarp 100 didžiausią įtaką žmonijai padariusių XX a. išradimų ir tapo perkamiausiu žaislu pasaulyje. Jis laimėjo geriausio metų žaislo apdovanojimus Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir JAV.

Rubiko kubas pasižymi ne tik unikaliu dizainui, bet ir įdomia istorija. Nuo jo išradimo buvo sukurta daugybė skirtingų kubo variantų, o jam sukurti panaudotos idėjos sulaukė daug dėmesio iš įvairių sričių mokslininkų. Rubiko kubas yra ne tik puiki pramoga ir žaidimas. Apie jį rašomos knygos ir kuriami serialai. Kiekvienais metais rengiamos įvairios profesionalų varžybos, kuriose susitinka patys geriausi Rubiko kubo sprendėjai iš viso pasaulio.

Rubiko kubo dizainas ir skirtingi variantai

Standartinį Rubiko kubą sudaro 26 maži spalvoti kubeliai, besisukantys ant iš išorės nematomo branduolio. Kiekvieno kubelio matomos sienelės turi vieną iš šešių spalvų – žalią, oranžinę, baltą, geltoną, raudoną, ir mėlyną. Žaidėjų užduotis – sudėti kubą taip, kad visos šešios jo sienos būtų vienodos spalvos. Nors kubas atrodo paprastas ir nedidukas, galimų jo variacijų skaičius tiesiog stulbina – daugiau nei 43 kvintilijonai (tai skaičius su aštuoniolika nulių).  

Lyg tokio skaičiaus būtų negana, bėgant laikui ir galvosūkiui vis populiarėjant, tuo pačiu principu sukurta daugybė skirtingų Rubiko kubo variantų ar kitų panašiu principu veikiančių Rubiko kubo įkvėptų galvosūkių. Hobbyshop parduotuvėse galima rasti didelę jų įvairovę.

Vieni populiariausių Rubiko kubų variantų:

• • 2×2 kubas – kitaip dar vadinamas mini ar kišeniniu kubu. Jis sudarytas iš aštuonių kubelių ir naudoja tas pačias spalvas, kaip ir originalus kubas. Nors iš pirmo žvilgsnio visai paprastas, šis kubas turi 3.5 milijono galimų variacijų, todėl atsitiktinai išspręsti jo tikrai nepavyks.
  • Veidrodinis kubas – angliškai vadinamas Mirror Cube. Jo principas toks pat, kaip ir originalaus kubo, tačiau kiekviena detalė yra unikalios formos ir dydžio. Todėl sumaišytas šis kubas atrodo labai neįprastai ir iš pirmo žvilgsnio sudėtingai. Įdomu ir tai, kad veidrodinis kubas neturi spalvų, todėl prieš taikant sprendimo algoritmus reikės atpažinti jo ir pagal formą nuspręsti, kuri kurioje vietoje turi būti.
  • Skewb kubas. Tai vienas paprastesnių Rubiko kubo variantų, puikiai tinkantis pradedantiesiems ir vaikams. Jis turi 6 fiksuotas centrines dalis ir 8 besisukančius kampus, o pasaulio rekordininkas šį kubą išsprendžia per maždaug vieną sekundę.
  • Mastermorphix. Šis „kubas“ skirtas tiems, kurie nori išbandyti ką nors visiškai nauja. Jis yra piramidės formos ir turi keturias sienas. Centrinė kubo dalis taip pat sukasi, o kadangi galvosūkio dalys nėra kvadratinės, centrinių dalių pozicija yra ypač svarbi.
  • Megaminx. Dodekaedro formos galvosūkis, turintis dvylika spalvų ir po vienuolika dalių kiekvienoje iš penkių savo sienų. Iš viso klasikinis Megaminx galvosūkis turi 50 skirtingų detalių. Kaip ir klasikinis 3x3x3 pusbrolis, Megaminx turi įvairiausių variantų. Didžiausias tokio tipo galvosūkis vadinamas Yotaminx. Jis sveria 2 kilogramus ir turi 2943 detales.

Kokį Rubiko kubą pasirinkti?

Renkantis Rubiko kubą, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kurio varianto norime. Galima rinktis klasikinį arba vieną iš aukščiau paminėtų jo atmainų. Tuomet reikia atkreipti dėmesį į paties mechanizmo veikimą. Kubai gali būti skirti greičiui ir/ar tikslumui. Greitai besisukantys kubai pasižymi itin mažu pasipriešinimu, kuris leidžia jų dalis sukti didžiausiu įmanomu greičiu. Tačiau pradedantiesiems gali būti sunkiau kontroliuoti greitai besisukančias kubo dalis. Jiems labiau tiktų švelniau besisukantys kubai, kurie yra tylesni ir tikslesni ir turi daugiau trinties, dėl ko galima prarasti šiek tiek greičio.

Norint surinkti kubą greičiau, reikėtų rinktis tokį galvosūkį, kuris leidžia „kirsti kampus“ (ang. corner cutting). Tokius kubus galima pasukti iki galo nesulygiavus jų sienų. Tai ypač praverčia tais atvejais, kai greitai sprendžiant kubą nenorima prarasti laiko taisant šiek tiek per toli pasuktas jo dalis.

Rinkdamiesi kubą, reikėtų atkreipti dėmesį į stabilumą ir kaip dažnai kubas deformuojasi. Kuo mažiau stabilumo, tuo sunkiau pasiekti didelį greitį. Taip pat reikėtų patikrinti, ar pasirinktas kubas neužsikerta, ar vienos detalės nesisuka greičiau už kitas, nekliūva už jų ir jų „nepagauna“. Nepamirškite, kad pragudus galima kubą išardyti ir reguliuoti jo suveržimą, tarpus tarp kubelių, sutepti ir paruošti taip, kad atitiktų kiekvieno poreikius. Nuo skonio taip pat priklauso ir pasirinkimas tarp kubo su lipdukais ar be jų. Didelės įtakos pačiam sprendimui jie neturi.

Rubiko kubo istorija ir poveikis kultūrai

Visą pasaulį pavergusio galvosūkio išradimo istorija taip pat nepaprasta. Turbūt sunku patikėti, tačiau jo išradėjas nė neplanavo, kad šis kūrinys gali tapti tokiu pasauliniu fenomenu. Trisdešimtmetis architektūros profesorius Ernė Rubikas sukūrė kubą norėdamas paaiškinti savo studentams vieną iš geometrijos temų. Savo paties sukurtą galvosūkį profesorius sprendė visą mėnesį!

Prabėgus beveik penkiems dešimtmečiams nuo Rubiko išradimo, jo pardavimai skaičiuojami šimtais milijonų kopijų. Apskaičiuota, kad maždaug kas septintas pasaulio žmogus yra bandęs spręsti Rubiko kubą, o patys geriausi dalyvauja rengiamose prestižinėse varžybose, fiksuojami greičiausio sprendimo pasaulio rekordai. Tam skirta net atskira sporto šaka, angliškai vadinama speedcubing. Jos atstovai kas dvejus metus renkasi į kažkurį pasaulio miestą, kuriame vyksta pasaulio čempionato kovos. Jo dalyviai rungiasi skirtingose kategorijose, kuriose bando kaip galima greičiau surinkti įvairaus dydžio Rubiko kubus ar jo įkvėptas galvosūkių variacijas.

Kategorijos:

• • Greitasis sprendimas (ang. speedsolving). Šios rungties dalyviai lenktyniauja, kas greičiau išspręs skirtingo dydžio Rubiko kubus (2x2x2, 3x3x3x, 5x5x5, 7x7x7 ir kt.). Dabartinis klasikinio kubo pasaulio rekordas priklauso kinui Yusheng Du, kuris vieną kubą išsprendė per 3.47 sek.
  • Aklasis sprendimas (ang. blindfolded solving). Dalyviai sprendžia įvairaus dydžio kubus, tačiau atlieka tai užrištomis akimis. Pasaulio rekordas buvo pasiektas šių metų kovo keturioliktąją – 14.61 sek.
  • Kelių kubų aklasis sprendimas (ang. multi-blind solving). Dalyviai pasirenka, kiek kubų norės išspręsti ir įdėmiai juos apžiūri. Tuomet jiems uždengiamos akys ir skiriamas tam tikras laikas išspręsti kiek galima daugiau kubų. Pelnoma tiek taškų, kiek kubų pavyko išspręsti, minus tiek taškų, kiek kubų buvo išspręsta neteisingai. Šiuo metu geriausias rezultatas yra 59/60, pasiektas per 59 min. 46 sek.
  • Sprendimas viena ranka (ang. one-handed solving). Dalyviai sprendžia galvosūkius tik viena ranka. Pasaulio rekordas yra mažiau nei 7 sekundės.
  • Sprendimas per mažiausiai ėjimų (ang. fewest moves solving). Pasaulio rekordininkas sugebėjo išspręsti klasikinį Rubiko kubą per 16 pasukimų. Galima pastebėti, kad bet kurį klasikinį galvosūkį galima išspręsti panaudojus 20 pasukimų. Tačiau tai išsiaiškinti užtruko virš 30 metų.

Rubiko kubai taip pat užima svarbią vietą ir pop kultūroje. Juos galima ypač dažnai sutikti įvairiuose kino filmuose ar serialuose. Gebėjimas išspręsti Rubiko kubą dažnai asocijuojasi su aukštu filmo personažo intelektu ir sumanumu. Rubiko kubą galima pamatyti tokiuose filmuose kaip Armagedonas, Wall-E, Ieškantys laimės, Būti Džonu Malkovičiumi, Pragaro vaikis ir kt. Taip pat serialuose Simpsonai, Pietų parkas, Didžiojo sprogimo teorija ir kt. Rubiko kubas naudojamas ir įvairiose meninėse instaliacijose.

Kaip spręsti Rubiko kubą?

Rubiko kubą lengviausia išspręsti nuosekliai laikantis tam tikrų žingsnių ir algoritmų. Vienas populiariausių – Džesikos Friedrich metodas. Jį sudaro keturi pagrindiniai žingsniai. Pirmiausia – vienoje sienoje suformuojamas kryžius, prie centrinės detalės pridedant tos pačios spalvos kraštines dalis. Tuomet surenkami du apatiniai kubo sluoksniai. Sutvarkomi apatinio sluoksnio kampai ir vidurinio sluoksnio kraštinės. Tuomet surenkama vienspalvė viršutinė kubo siena ir atliekami paskutiniai viršutinio sluoksnio pertvarkymai. Kaip taikyti Friedrich metodą galite pamatyti šiame video.